Žaliavalgystė – tai pats seniausias ir pats natūraliausias mitybos būdas. Didžiąją savo istorijos dalį žmonės valgė žalią maistą. Vėliau kartu su civilizacija žmogaus mityba ir maisto ruošimo tradicija kito, atnešdama su tuo susijusius privalumus ir trūkumus.
Žaliųjų kokteilių naudą pirmieji įvertino žaliavalgiai, kurie ypač pabrėžia šviežių, ekologiškų, termiškai neapdorotų vaisių, daržovių, žolelių naudą organizmui.
Laukinėje gamtoje visi gyvūnai apie 6 valandas per dieną skiria ėdimui. Tuo tarpu žmogus negali skirti 6 valandų maisto paieškai ir jo vartojimui. Dėl šios priežasties žmogui reikia maisto, kuris būtų koncentruotas ir maistingas. Tokio maisto pavyzdys - žalieji kokteiliai.
Visų gyvų organizmų pilnavertis funkcionavimas yra priklausomas nuo mitybos. Tinkama mityba suteikia žaliavas organizmo augimui, atsinaujinimui, palaikymui, gijimui.
Sveika mityba yra paremta maisto pasirinkimu, kuris aprūpina tinkamais maisto medžiagų kiekiais. Tinkama arba netinkama mityba veikia visa mūsų organizmą ir jame vykstančius procesus, o tai tiesiogiai atsiliepia mūsų fiziniai ir dvasiniai būsenai, proto aštrumui, pasiekimams gyvenime.
Žalieji kokteiliai yra puikus maistas, ypač pereinamuoju laikotarpiu, keičiant mitybą. Tačiau žaliuosius kokteilius rekomenduojama vartoti visus metus nes tai puikus būdas sustiprinti organizmą natūraliais vitaminais, mineralais, fermentais, biologiškai aktyviomis medžiagomis.
Didžiausias žaliojo kokteilio privalumas yra tas, kad tokiu būdu yra įprantama reguliariai vartoti vaisius, daržoves, žoleles, kurių dažnai mūsų racione nėra, jų kiekis ir įvairovė yra nepakankama.
Pateikiame keletą faktų susijusių su vaisių ir daržovių nauda mūsų organizmui:
Širdies ir kraujagyslių ligos
Moksliniai tyrimai įrodė, kad vaisiais bei daržovėmis praturtinta mityba sumažina tikimybę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, patirti infarktą.
- Vieno iš mokslinių tyrimų metu buvo stebima slaugytojų ir kitų asmens sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų sveikata ir mitybos įpročiai.
- Tyrimas buvo vykdomas 14 metų, tyrime dalyvavo 110 000 vyrų ir moterų.
- Tyrimas įrodė, kad kuo yra didesnis suvartojamų vaisių ir daržovių kiekis per dieną, tuo mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo tikimybė, lyginant su tais, kurie per dieną suvartodavo mažiau nei 1,5 porcijos vaisių ir daržovių per dieną.
- Tiriamiesiems, kurie suvartojo 8 ir daugiau porcijų vaisių ir daržovių per dieną 30 proc. sumažėjo tikimybė patirti infarktą ir insultą.
- Tyrėjai išskyrė itin veiksmingus vaisius ir daržoves siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų:
- Žaliosios lapinės daržovės: salotos, špinatai, kale salota.
- Kopūstinės daržovės: brokoliai, kalafijorai, kopūstai, briuselio kopūstai.
- Citrusiniai vaisiai: apelsinai, citrinos, laimas, greifrutai.
Šaltinis:
1. Hung, H.C., et al., Fruit and vegetable intake and risk of major chronic disease. J Natl Cancer Inst, 2004. 96(21): p. 1577-84.
2. He, F.J., et al., Increased consumption of fruit and vegetables is related to a reduced risk of coronary heart disease: meta-analysis of cohort studies. J Hum Hypertens, 2007. 21(9): p. 717-28.
3. He, F.J., C.A. Nowson, and G.A. MacGregor, Fruit and vegetable consumption and stroke: meta-analysis of cohort studies. Lancet, 2006. 367(9507): p. 320-6.
Kraujo spaudimas
Moksliniai tyrimai įrodė, kad tie tiriamieji, kurie gausiai vartojo vaisius ir daržoves bei sumažino sočiųjų riebalų rūgščių suvartojimą (gyvulinės kilmės riebalai) sistolinį kraujo spaudimą sumažino 11 mmHg diastolinį kraujo spaudimą 6 mmHg. Šis kraujo spaudimo sumažėjimas buvo pasiektas be vaistų vartojimo.
- 2014 metais atlikta mokslinių tyrimų metaanalizė parodė tiesioginį ryšį tarp vegetariškos dietos ir sumažėjusio arterinio kraujo spaudimo.
Šaltinis:
1. Appel, L.J., et al., Effects of protein, monounsaturated fat, and carbohydrate intake on blood pressure and serum lipids: results of the OmniHeart randomized trial. JAMA, 2005. 294(19): p. 2455-64.
2. Yokoyama Yoko, Nishimura Kunihiro, Barnard Neal D, Takegami Misa, Watanabe Makoto, Sekikawa Akira, Okamura Tomonori, Yoshihiro Miyamoto. Vegetarian Diets and Blood Pressure: A Meta-analyisis. JAMA Intern Med. 2014;174(4):577-587.
Vėžys
Kai kurie vaisiai ir daržovės turi didesnį poveikį kovojant prieš vėžį nei likusieji.
- Mokslininkai išskiria šias antivėžinių savybių turinčias daržoves: salotos, žaliosios lapinės daržovės, brokoliai, kinietiška salota, kopūstai, svogūnai, česnakai.
- Vartojant šias daržoves buvo pastebėti teigiami pokyčiai išvengiant burnos, stemplės, gerklų, skrandžio, plaučių vėžio.
- Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus pomidorų vartojimas padeda sumažinti tikimybę susirgti prostatos vėžiu, ypač agresyviomis jo formomis.
- Manoma, kad pigmentas, kuris suteikia pomidorui jo spalvą ir yra to priežastis.
- Spalvotose daržovėse esantys pigmentai turi teigiamos įtakos prieš burnos, gerklės, plaučių vėžį.
Šaltinis:
1. Giovannucci, E., et al., Risk factors for prostate cancer incidence and progression in the health professionals follow-up study. Int J Cancer, 2007. 121(7): p. 1571-8.
2. Kavanaugh, C.J., P.R. Trumbo, and K.C. Ellwood, The U.S. Food and Drug Administration’s evidence-based review for qualified health claims: tomatoes, lycopene, and cancer. J Natl Cancer Inst, 2007. 99(14): p. 1074-85.
3. Wiseman, M., The second World Cancer Research Fund/American Institute for Cancer Research expert report. Food, nutrition, physical activity, and the prevention of cancer: a global perspective. Proc Nutr Soc, 2008. 67(3): p. 253-6.
Diabetas
Mokslinių tyrimų metu buvo pastebėta, kad vartojantiems mėlynes, vynuoges, obuolius sumažėja tikimybė susirgti 2 tipo cukriniu diabetu.
- Suomijoje atlikto mokslinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad reguliarus ir gausus vaisių ir daržovių vartojimas sumažina tikimybę sirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Ypač patartina vartoti įvairias uogas.
Šaltinis:
1. Bazzano, L.A., et al., Intake of fruit, vegetables, and fruit juices and risk of diabetes in women. Diabetes Care, 2008. 31(7): p. 1311-7.
2. Muraki, I., et al., Fruit consumption and risk of type 2 diabetes: results from three prospective longitudinal cohort studies. BMJ, 2013. 347: p. f5001.
3. Mursu, J., et al., Intake of fruit, berries, and vegetables and risk of type 2 diabetes in Finnish men: the Kuopio Ischaemic Heart Disease Risk Factor Study. Am J Clin Nutr, 2014. 99(2): p. 328-33.
Virškinamasis traktas
Vaisiuose ir daržovėse yra gausu nesuvirškinamų skaidulų, kurios sugėrusios vandenį keliauja per virškinamąjį traktą bei žarnyną.
- Tai gali palengvinti dirgliosios žarnos simptomus, sureguliuoti žarnyno peristaltinius judesius, apsaugoti nuo vidurių užkietėjimo, divertikuliozės, vidurių pūtimo.
Šaltinis:
1. Aldoori, W.H., et al., A prospective study of dietary fiber types and symptomatic diverticular disease in men. J Nutr, 1998. 128(4): p. 714-9.
2. Lembo, A. and M. Camilleri, Chronic constipation. N Engl J Med, 2003. 349(14): p. 1360-8.
Limfotakos sutrikimai
Limfotakos sutrikimas yra specifinio nutukimo - lipoedemos priežastis. Prasta limfotaka skatina greitesnį riebalinio audinio augimą. Esant limfotakos sutrikimams labai svarbu laikytis tinkamos mitybos režimo ir į maisto racioną įtraukti kuo daugiau vaisių ir daržovių.
- Missouri-Columbia universitete atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad limfedemos tikimybė padidėja 40-50 proc. žmonėms, turintiems antsvorį.
Šaltinis:
Osteoporozė
Vašingtono universiteto medicinos mokykla atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad tiriamiesiems gausiai vartojusiems vaisius ir daržoves nepasireiškė osteoporozė, o kraujyje sumažėjo C reaktyvaus baltymo, kuris atsakingas už uždegiminius procesus organizme.
Šaltinis:
1. Archives of Internal Medicine, March 28, 2005, Luigi Fontana, M.D., Ph.D.
Kognityvinės (pažintinės) reakcijos
Kognityvinės (pažintinės) reakcijos tyrėjai iš Heinrich-Heine universiteto, Vokietija nustatė ryšį tarp vaisių ir daržovių vartojimo ir pažintinių reakcijų. Tyrime dalyvavo sveiki tiriamieji nuo 45 iki 102 metų.
- Tiriamieji, kurių racione buvo apie 400 g. vaisių ir daržovių per dieną, turėjo didesnį antioksidantų kiekį organizme, patyrė mažesnį neigiamą laisvųjų radikalų poveikį, jų pažintinės reakcijos buvo geresnės lyginant su tais tiriamaisiais, kurie suvartodavo mažiau nei 100 g. vaisių ir daržovių per dieną.
Šaltinis:
1. High fruit and vegetable intake positively correlated with antioxidant status, cognitive performance, September 9, 2009.
Žalieji kokteiliai yra lengvai virškinami. Gerai išsuktame/išmaišytame kokteilyje žalių lapų ir vaisių ląstelės yra pakankamai gerai suskaidytos, ir tai leidžia organizmui lengviau įsisavinti maistingąsias medžiagas.
Žali kokteiliai, tiesiogine prasme, yra pradedami absorbuoti burnoje.
Priešingai nei sultys, žali kokteiliai yra pilnavertis maistas, nes juose yra skaidulų (fiber), kurios yra labai svarbios toksinų šalinimo procese. Skaidulos – lyg kempinės, sunkia kenksmingas medžiagas iš organizmo ir vėliau viską pašaliname tualete.
Gerdami 2-3 puodukus žalių kokteilių per dieną gauname pakankamą kiekį gerai įsisavinamų maistingųjų medžiagų.
Po kelių savaičių tokių kokteilių gėrimo dauguma žmonių pradeda tiesiog norėti daugiau žalio. O tai svarbu ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, nes dauguma nėra pratę valgyti pakankamai vaisių ir daržovių.
Chlorofilo molekulė (žalias pigmentas) yra labai panaši į homoglobino molekulę žmogaus kraujyje. Pasak daktarės Ann Wigmore, chlorofilo vartojimas, tai lyg sveiko kraujo perpylimas.
Pigmentas chlorofilas sugeria saulės šviesą ir energiją panaudoja angliavandeniams gaminti. Kuo sodresnės žalios spalvos yra daržovės ir žolynai, tuo geriau juose susikaupia geležis. Geležis - kraujodarai ir kraujo kokybei itin svarbus elementas. Kraujo kokybė - organizmo stiprybės pagrindas. Žalia lapinių daržovių spalva liudija ir juose esant betakaroteno (organizme virstančio vitamin A) bei vistamino C. Organinės rūgštys, kitų rūšių vitaminai žaliuosius gėrimus dar labiau papildo ir paverčia vitaminų ir mineral užtaisu.
Vaisių pektinai puikiai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, iš organizmo padeda šalinti kenksmingas medžiagas.
Auksinė žaliojo kokteilio gamybos taisyklė - trys komponentai: vaisius + uoga + žalumynas.
Vaisinis kokteilis puikiai tinka ryto pradžiai, o daržovių kokteilį galite pasiimti į darbą. Svarbu, kad kokteilis būtų įpiltas į neutralų indą pvz: pagamintą iš stiklo, molio. Plastmasės, metalo indų patartina vengti.
1. Vaisiniai kokteiliai - (Vaisius+uoga+žalumynas).
Kokteilį geriausia gaminti vieno vaisiaus pagrindu, pvz.: tik obuoliai, tik kriaušės, ananasai, persikai ir kt. Kaip priedą pridėkite vienos rūšies uogas ir žalumynus. Galima naudoti ir prieskonines žoleles (petražolė, bazilikas, kalendra, pipiras, paprika, ženšenis, ramunėlė, mėta, melisa ir kt.). Įpilkite vandens ir apie 10 s plakite. Kokteilių plakimo mašina turi būti kiek galima galingesnė.
2. Daržoviniai kokteiliai ( 1 porciją sudarytų: 60 proc. bananai, 40 proc. salotos, špinatai, žolelės, vanduo).
Galite naudoti moliūgus, morkas, kaliaropes, bananus, pomidorus. Tinka naudoti švarioje aplinkoje augančius jaunus liepos lapus, dobilus, dilgėles, žliūges, gysločius, kiaulpienes, liucernas, rūgštynes, špinatus, krapus, gražgarstes, saulėgrąžų želmenis.
3. Trečdalį žaliojo kokteilio tūrio turi sudaryti vanduo. Esant vasaros karščiams galima naudoti ledukus.
3. Šaltuoju sezonu, artėjant pavasariui rekomenduojama į kokteilį įdėti džiovintų prieskoninių žolelių, džiovintų vaisių, česnako, imbiero, medaus. Tai padeda sustiprinti organizmą, išvengti peršalimo ligų.
4. Smaližiai žaliuosius kokteilius gali pasaldinti medumi, agavų sirupu, stevija. Tačiau vaisiai ir uogos turi daug natūralių cukrų (gliukozės, fruktozės), dėl to kokteilių nė nereikia saldinti.
5. Rekomenduojama naudoti ir Lietuvoje augančias žoleles: dilgėles, dobilus, žliūges, balandas, gysločius, kiaulpienes, apynines liucernas, krapus, mėtas, melisas.....
6. Vaisiai, daržovės, žolelės turi būti užauginti, surinkti iš ekologiškų ūkių, švarių laukų ir pievų ar nupirkti eko parduotuvėse, pas vietos močiutes:)
